Pica su balanda

 

pirmą kartą galiu sakyti, kad picos padas pavyko, valio

Padas:

pusantro puodelio avinžirnių miltų

pusantro puodelio vandens

druskos, pipirų

šaukštas aliejaus

kurkumos (dėl spalvos, nebūtinai)

Viršus:

stiklinė raudonųjų lęšių (tinka ir kiti, bet raudonieji geriau, nes birūs)

stiklinė smulkiais gabaliukais pjaustytos cukinijos

šeši dideli pomidorai arba daug mažų

du puodeliai pjaustytos baltosios balandos (gali būti ir galinsoga/amerikonka)

puodelis riešutų (anakardžių, migdolų, graikiškų, tinka ir mišinys)

sauja sezamo, juodojo ar baltojo

du svogūnai

pora skiltelių česnako (jeigu mėgstat)

druska, rūkyta aitrioji paprika, harisa

aliejus kepimui

bazilikas

žalumynai (buvo kaip tik burokėlių lapų)

gali būti ir kitoks viršus, grybai, alyvuogės, kas tik po ranka

Trumpam šaltame vandenyje užmerkiam lęšius. Riešutus užpilam verdančiu vandeniu ir paliekam.

Sumaišom avinžirnių miltus, vandenį, aliejų, druską ir pipirus, turėtų būti tirštoka tešla, padedam šaldytuvan kol ruošim kitą picos dalį.

Atrodo, kad čia visur reikės daug aliejaus, bet taip nėra, visur jo reikia vos vos.

Pakepinam susmulkintą svogūną (antrąjį paliekam viršui), česnakus ir aitriąją papriką. Trečdalį atskiriam.

Į tą trečdalį sudedam 4 pomidorus (du paliekam picos viršui), druskos, pipirų, ir pakaitinam ant lėtos ugnies kol pasidaro padažas. Padedam į šalį.

Su trupučiu aliejaus pakepam smulkintas balandas. Jeigu nenorite, galima jas apvirti vandenyje. Atidedam į šalį.

ir dilgėlė viena kita įpuolė

Baltoji balanda, dažnai laikoma piktžole, yra valgomas maistingas augalas. Tik reikia ją valgyti su protu, ne per dažnai, nes gali truputį pakrikti nervai. Taip atsitikdavo žmonėms kai bado metais jie nelabai ką daugiau ir valgydavo kaip tik balandų duoną.

Lęšius perplaunam, užpilam švariu vandeniu, išverdam. Nupilam skystį, jeigu jo liko. Sudedam į anksčiau pakepintus svogūnus/česnakus/papriką ir cukinijų gabaliukus,  patroškinam, galima įdėti dar truputį druskos ir harisos, labai tiks pomidorų padažas, galima ir pirktinio, o galima porą šaukštų to išvirto.

Riešutus perplaunam, įdedam kokių tik norim prieskonių ir/ar druskos (dėjau dar morkos lapą, labai tiko), sezamo sėklų, sumalam su trupučiu vandens.

rupiai sumalti migdolai

KEPIMAS:

Reikia didelės storos keptuvės. Arba mažos, tada picų bus daugiau. Įpilam truputį aliejaus ir gerai įkaitinam keptuvę. Pilam tešlos, kad blynas būtų storokas. Leidžiam gerai pakepti. Apverčiam. Dar pakepam. Perdedam į skardą.

Apversti pasiseks, nes jis storokas ir gerai pakepęs

Jau laukia viršaus

Aptepam picos padą pomidorų padažu. Dedam viską, ką turim.

Lęšių mišinį.

Balandą.

Riešutus.

Pomidoro skilteles.

Svogūną.

Gaila, kad nebuvo alyvuogių.

Sūrį irgi galima riešutinį pasidaryti tokį, kad tįstų, bet man skanus ir toks riešutinis/pabarstinis.

kas valgė, sakė, kad gerai, bet kad būtų pica, tai padas turėtų būti kietas. man atrodo, nebūtinai, gi būna plonapadžių picų, čia kaip kas įpratęs

Ant iškepusios dedam baziliką. Dar buvo serenčiukų, tai ir tų uždėjau, labai tiko, kartoki. Ir burokėlių lapų. Tokią picą galima valgyti rankomis, susilenkia.

pica demonstruoja kaip gali susilenkti į visas puses